Šiaip jau Romo Sadausko-Kvietkevičiaus tekstas apie alkoholizmo problemos sprendimą pasinaudojant imigrantais man patiko. Tiesa, ne savo mintimis, o tuo, kad sunervino visokius ZeppeLinus ir kitokius ultranacionalinius patiekalus, bet vis dėlto ką tik tapau liudininku, kad Romas yra neteisus.

Stoviu apylinkiniame minisupermarkete (tame pačiame, kur lankosi ir modernios bobutės), ir už manęs į eilę atsistoja – iš leksikono, kvapo ir kalbėjimo manieros sprendžiant – bomžai ar bent jau garbaus stažo alkašai. O ir pagal balsą galėtų drąsiai garsinti Sifoną ir Barzdą iš „Наша Russia“.

Na, kažką ten girgžda, tai girgžda – man kas. Ne pirmi ir ne paskutiniai, su kuriais tenka susidurti, bet ir netrukdo, tai nė neatsigręžiu.

Barzdą ir Sifoną pamatau tik tada, kai prieina mano eilė mokėti – kortelių skaitytuvai įtaisyti taip, kad esi priverstas atsisukti į likusią eilę.

O tada truputį nustembu.

Vienas iš bomžų/alkašų – negras.

Žodžiu, pasirodo, importuojam ir tokius :D